Mulčas

Prisiskaičiau apie "gamtinę žemdirbystę. Baisiai panorom savo žemelę atgaivinti, o ir per karščius savo daržovėm suteikt truputėlį atgaivos, drėgmes, ir sau dalią palengvinti - mažiau ravėti. Taigi pradėjo mulčiuot.

Pradėjom nuo lauke pasėtų agurkų. Mažiukai dar tiek agurkiukai buvo - tik pirmą antrą tikrą lapą beleidžiantys. Bet gi geriau vėliau nei niekad... Prisipjoviau negailėdama žalios žolės, padžiovinau (per karščius vakarykščiai pjauta, šiandien jau tikras šienas). Dedu tarp agurkėlių, bijau lapukus nulaužt, taikau į tarpus dėt šieno, prie pat agurkėlio, tik vienas kitas šienelis, dar duobutė tokia iš to šienelio išeina. Nu man jau storai atrodo, nes skęsta tie agurkėliai duobutėse, to šieno tiek daug atrodo... Po to palaistau... Po dienos, kitos, tikrinu - nu vėsiau po tuo šienu, ir drėgniau, bet kad drėgna, ar šlapia, tai tikrai nea. Gerai, gal taip ir turi būt. Darbuojamės toliau, daržas gi nemažas... Dengiam kitas daržoves... Dar po dienos kitos tikrinam - sausoka po tais mano agurkais, joks čia varikliukas neužsikūrė, apie kokį dar puvimą eina kalba? Šienas kaip šienas, sausas ir tiek. Vėjas nenešioja, bet oras tai pro visas puses gali košti. Suku galvą, skaitau forumą iš naujo... Mistika tie 20 cm mulčo. Kaip jį išmatuot, gi ir oras turi patekt, ir pūt kažkaip turi pradėt. Iš kur sliekai po sausu šienu eis, bet kaip ten tas oras prieis neįsivaizduoju. Pasiėmiau liniuotę ir matuoju savo agurkiukus. Nu kur tau tie 20 cm, geriausiu atveju 5 randu. Susislėgė tas pats dėtas šienas, supūt nesupuvo, bet pienės išdžiūvo, ir nieko neliko ten iš jų.... Kaimyninės žolės vietom mulčą net pakėlė nuo žemės. Kai kur net žemė vietom boluoja.. Susikaupiau, ir ėmiau kaip reikalas klot naujai šieną. Jau dėjau negailint. Net ir paaugę su 4 nuosavais lapeliais agurkai jame skęsta. Kožną agurkėlį apklojau žalia žole, kad greičiau ana pūt pradėtų. O ant viršaus jau sauso šieno, kad taip greit nesusigulėtų. Nes kiek gi galima. Jei jau taip nepavyks, tai jau geriau laistyt ir ravėt, nei kas antrą dieną šitaip mulčiuot. Pasiskaičiau, kad karvašūdis tinka varikliukui užsukt. Baisu gi dar tuo karvašūdžiu agurkėlius nudegint... Atskiedėm bačkoj, dar porą dienų bačkoj palaikėm, kad parūgtų. Ir palaistėm jau naujai antrą kart užklotą mulčą. Stengiaus tik ant mulčo pilt - kad agurkų nenuplikyt. O po to dar gerai vandeniu sulaisčiau, kad tas šienas susislėgtų, sušlaptų ir matyčiau ar užtenka, ar dar reik dėt iki tų mistinių 20 cm. Papurenus - lieka 20 cm, o jei atsiremi į ta mulčą viskas susilegia ir vėl kokie 5 lieka. Žodžiu tikra mistika. Bet. Po antro mulčiavimo, jau rimto ir supykus, užsivedė tas vadinamas varikliukas. Kirminų taip greit aišku nesubėgo, bet va vėsuma ir drėgmė pagaliau atsirado! Super, per pačius karščius, kai kelias dienas laikos 30 laipsnių, mano agurkai drėgni! Išvada - 20 cm, turi būti rimtas, suslėgtas, o ne išpurentas šviežiai patiestas; drėgmė turi laikytis nuolat, o ne tik iškritus rasai; lapinės žolės net ir šienas velniškai greit sukrenta.

Štai kaip dabar atrodo ūgtelėję agurkėliai:

Keturios eilės augurkiukų, o visi skirtingai auga. Pirmos dvi eilės iš dešinės tai specialiai laukui pirktos hibridinių agurkų sėklos, paršyta, kad lauke sėt, lauke auginti skirti. Menki tie augurkiukai, sunkiai sudygo, daugiausia 70%. O ir auga lėtokai palygint su kitoj lysvėj pasėtais "karnišonais". Kabutėse, nes ir pernai turėjau šių "karnišonų" kurie man šiltnamy užaugo iki įspūdingų karnišoniškų dydžių, net į trilitrį ne visus galėjau sukišti. Karnišonai auga puikiai. Tiesa ten irgi atlikinėjau eksperimentą. Vieną eilę sėjau tik agurkų, o kitoj agurkus su saulėgrąžom. Paskaičiau kažkur, kad agurkai mėgsta lipti į saulėgrąžas, tai ir pasėjom. Bet eksperimentas jau dabar matosi, kad nevykęs. Toj eilėj, kur augo agurkai su saulėgrąžom, agurkiukai kur kas mažesni už tuos, kurie augo vieni. Saulėgrąžos greičiau stypta ir užstoja saulę, stelbia apie save viską. Tai teko jas išraut. Palikau tik vietom keletą, kad gražiau laukas atrodytų.