Agurkai

Anksčiau buvo rašyta, kad kyla problemų su agurkais. Atsirado kažkokie paslaptingi graužikai, kurie ėmė ir pridarė skylių agurkų lapuose. Agurkai mulčiuoti, po tiekos lietaus, matyt prisikvietė nemaža gyvūnėlių savo puotai. Puolėm ieškoti informacijos ir pagalbos forume (gamtinės žemdirbystės). Gavom patarimą paploninti mulčą, ir pabarstyti ant jo juodos žemės.

Pasirodo agurkai yra pakankamai lepūs ir naujokui mulčiuotojui gana sunku juos sėkmingai užauginti. Ėmėmės greitų veiksmų ir puolėm gelbėti mūsų gelstančius skylėtus agurkus. Norisi žiemą skanauti savais agurkėliais, ne kokiais maximiniais....

Kad jau kartas eksperimentuojam su savo daržu, tai ir šį kart leidomės į eksperimentus. Vieną lysvę padarėm kaip forume patarė - paploninom mulčą ir užbėrėm juodos žemės. Tuo bandyta juos sušildyti, mat kai orai atvėsta, lietūs merkia, po mulču drėgna ir šalta. O agurkai labai mėgsta šilumą, tai reikia, paploninti mulčą ir dar užberti juodos žemės, kad saulutė prasiskverbus pro debesis greičiau sušildytų agurkėlį. Dar vieną lysvę palikom kaip buvo - su storu mulčo sluoksniu. Buvo įdomu ar susidoros patys agurkai su tais skylamušiais. Likusias dvi vagas palikom mulčiuotas, be žemių, o tik pajudinom mulčą, kad deguonies į jį daugiau patektų. Po lietaus vis tik buvo labai jau suplūktas mulčas.

Praėjo pora savaičių, agurkai sužydėjo gausiai, lietūs vis rečiau rodėsi, saulytė pakaitino... Sužaliavo mūsų visi agurkai, pradėjo lipt iš lysvių, susipynė į vieną didelę žalią masę. Visi mūsų eksperimentai buvo sėkmingi, net ir ta lysvė, kuri buvo visiškai neliesta ir palikta skylamušiams, suvešėjo, sužaliavo, net gražu žiūrėt.

Kur ne kur pro agurkus ir mulčą prasimušė balandos ir kitos žolės. Bandžiau jas su pjautuvu kažkiek praretinti. Bet tik vietomis gavosi, nes agurkai kai reikalas apsiviję balandas, kimbasi į jas ir bando lipti. Nu negi aš jiems atramas nupjausiu - lai lipa jei jiems jau taip gerai.

Šiandien ir derliaus prisiskynėm nemažai. Jau savaitę vis po vieną kitą agurkėlį kremtam, o va dabar padarėm rimtą "reviziją" lysvėse ir gerą puskibirį turto prisirinkom.

Derlius jau skinamas kiekvieną dieną, nespėji, pro vienas daržoves "prasinešti", žiū - jau ir kitos sunokusios, laikas skabyti. Žirniai jau į pabaigą eina, sėklai dar paliksim, kad pasibrandintų, o va šparaginės tik dabar prasidėjo ir su malonumu keliauja į puodą....

Pirmos problemos

Na va, sėklos susėtos, sodinukai susodinti... Mulčas taip pat jau kur ne kur sudėtas. Daržovės auga, kopūstai ankstyvieji jau matomas gūžes suka, bet va drugeliai jau spėjo pasidarbuoti. Pagal Gamtinė žemdirbystės principus nereikėtų jų naikinti, baidyti ar kitokių priemonių imtis... Turėtų gamta pati sureguliuoti tų drugelių populiaciją mūsų darže... Bet... kadangi mes čia pirmus metus tik bandom, tai eisim su gamta į kompromisą: truputį pavaikysim kokiais pelenais, druskiniu vandeniu, ar tabaku, truputį leisim paskraidyt. Turi atsirasti ir kopūstų atsparumas drugeliams ir turi būt darže maisto drugeliams. Gal jiems labiau patiks usnys, ar vijokliniai pelėvirkščiai, ar dar kokios kitos žolės... Bandysim kitąmet ar dar kitąmet užsiaugint patiems kopūstų sėklų, kurios nors kiek būtų atsparesnės drugeliams, ir šiaip stipresnės, užaugusios šioje dirvoje.

Kita problemėlė - agurkai. Net nežinau kas čia jiems nutiko. Ėmė visi ir pradėjo gelsti, o lapai skylėtis... Ir taip visi agurkiukai, ypač naujieji lapai... Ar čia mulčas mano blogai uždėtas, ar čia koks kitas biesas, bet visos keturios vagos vienodai nukentėjo, abiejų rūšių....

Mulčas

Prisiskaičiau apie "gamtinę žemdirbystę. Baisiai panorom savo žemelę atgaivinti, o ir per karščius savo daržovėm suteikt truputėlį atgaivos, drėgmes, ir sau dalią palengvinti - mažiau ravėti. Taigi pradėjo mulčiuot.

Pradėjom nuo lauke pasėtų agurkų. Mažiukai dar tiek agurkiukai buvo - tik pirmą antrą tikrą lapą beleidžiantys. Bet gi geriau vėliau nei niekad... Prisipjoviau negailėdama žalios žolės, padžiovinau (per karščius vakarykščiai pjauta, šiandien jau tikras šienas). Dedu tarp agurkėlių, bijau lapukus nulaužt, taikau į tarpus dėt šieno, prie pat agurkėlio, tik vienas kitas šienelis, dar duobutė tokia iš to šienelio išeina. Nu man jau storai atrodo, nes skęsta tie agurkėliai duobutėse, to šieno tiek daug atrodo... Po to palaistau... Po dienos, kitos, tikrinu - nu vėsiau po tuo šienu, ir drėgniau, bet kad drėgna, ar šlapia, tai tikrai nea. Gerai, gal taip ir turi būt. Darbuojamės toliau, daržas gi nemažas... Dengiam kitas daržoves... Dar po dienos kitos tikrinam - sausoka po tais mano agurkais, joks čia varikliukas neužsikūrė, apie kokį dar puvimą eina kalba? Šienas kaip šienas, sausas ir tiek. Vėjas nenešioja, bet oras tai pro visas puses gali košti. Suku galvą, skaitau forumą iš naujo... Mistika tie 20 cm mulčo. Kaip jį išmatuot, gi ir oras turi patekt, ir pūt kažkaip turi pradėt. Iš kur sliekai po sausu šienu eis, bet kaip ten tas oras prieis neįsivaizduoju. Pasiėmiau liniuotę ir matuoju savo agurkiukus. Nu kur tau tie 20 cm, geriausiu atveju 5 randu. Susislėgė tas pats dėtas šienas, supūt nesupuvo, bet pienės išdžiūvo, ir nieko neliko ten iš jų.... Kaimyninės žolės vietom mulčą net pakėlė nuo žemės. Kai kur net žemė vietom boluoja.. Susikaupiau, ir ėmiau kaip reikalas klot naujai šieną. Jau dėjau negailint. Net ir paaugę su 4 nuosavais lapeliais agurkai jame skęsta. Kožną agurkėlį apklojau žalia žole, kad greičiau ana pūt pradėtų. O ant viršaus jau sauso šieno, kad taip greit nesusigulėtų. Nes kiek gi galima. Jei jau taip nepavyks, tai jau geriau laistyt ir ravėt, nei kas antrą dieną šitaip mulčiuot. Pasiskaičiau, kad karvašūdis tinka varikliukui užsukt. Baisu gi dar tuo karvašūdžiu agurkėlius nudegint... Atskiedėm bačkoj, dar porą dienų bačkoj palaikėm, kad parūgtų. Ir palaistėm jau naujai antrą kart užklotą mulčą. Stengiaus tik ant mulčo pilt - kad agurkų nenuplikyt. O po to dar gerai vandeniu sulaisčiau, kad tas šienas susislėgtų, sušlaptų ir matyčiau ar užtenka, ar dar reik dėt iki tų mistinių 20 cm. Papurenus - lieka 20 cm, o jei atsiremi į ta mulčą viskas susilegia ir vėl kokie 5 lieka. Žodžiu tikra mistika. Bet. Po antro mulčiavimo, jau rimto ir supykus, užsivedė tas vadinamas varikliukas. Kirminų taip greit aišku nesubėgo, bet va vėsuma ir drėgmė pagaliau atsirado! Super, per pačius karščius, kai kelias dienas laikos 30 laipsnių, mano agurkai drėgni! Išvada - 20 cm, turi būti rimtas, suslėgtas, o ne išpurentas šviežiai patiestas; drėgmė turi laikytis nuolat, o ne tik iškritus rasai; lapinės žolės net ir šienas velniškai greit sukrenta.

Štai kaip dabar atrodo ūgtelėję agurkėliai:

Keturios eilės augurkiukų, o visi skirtingai auga. Pirmos dvi eilės iš dešinės tai specialiai laukui pirktos hibridinių agurkų sėklos, paršyta, kad lauke sėt, lauke auginti skirti. Menki tie augurkiukai, sunkiai sudygo, daugiausia 70%. O ir auga lėtokai palygint su kitoj lysvėj pasėtais "karnišonais". Kabutėse, nes ir pernai turėjau šių "karnišonų" kurie man šiltnamy užaugo iki įspūdingų karnišoniškų dydžių, net į trilitrį ne visus galėjau sukišti. Karnišonai auga puikiai. Tiesa ten irgi atlikinėjau eksperimentą. Vieną eilę sėjau tik agurkų, o kitoj agurkus su saulėgrąžom. Paskaičiau kažkur, kad agurkai mėgsta lipti į saulėgrąžas, tai ir pasėjom. Bet eksperimentas jau dabar matosi, kad nevykęs. Toj eilėj, kur augo agurkai su saulėgrąžom, agurkiukai kur kas mažesni už tuos, kurie augo vieni. Saulėgrąžos greičiau stypta ir užstoja saulę, stelbia apie save viską. Tai teko jas išraut. Palikau tik vietom keletą, kad gražiau laukas atrodytų.